- pagrėbimas
- pagrėbìmas sm. (2) → pagrėbti 3: Turėjo tekt į pagrėbimą (į grobį, į laimikį) Ns1853,2. \ grėbimas; pagrėbimas; sugrėbimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
pagrėbimas
Look at other dictionaries:
grėbimas — grėbìmas sm. (2) Š, grėbimas (1) 1. → grėbti 1: O dirbimas, o grėbimas šieno! Krt. Ne tiek grėbimo, kiek jos verkimo (d.) Ob. Už grėbimą buvo darbadienio dalės, nėkai Krš. 2. grėbiama vieta, pieva: Ir ateina motinėlė pagal mūsų grėbimėlį (d. )… … Dictionary of the Lithuanian Language
sugrėbimas — sugrėbìmas sm. (2) → sugrėbti 2: Pranešė apie belaisvių sugrėbimą rš. grėbimas; pagrėbimas; sugrėbimas … Dictionary of the Lithuanian Language
